- rūstėti
- rūstė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. DŽ darytis rūsčiam, rūstesniam, piktam: Jo veido išraiška rūstėjo ir rimtėjo rš. | prk.: Gyvenimas tuo tarpu vis labiau rūstėjo rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
rūstėti
Look at other dictionaries:
rūstėti — vksm. Jõ véido i̇̀šraiška rūstėjo ir rimtėjo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apsirūstėti — apsirūstinti, supykti: Ciecorius iš tos nešvankios … kalbos labai apsirūstėjęs TP1882,9. rūstėti; apsirūstėti; parūstėti; surūstėti … Dictionary of the Lithuanian Language
parūstėti — intr. pasidaryti rūstesniam, piktesniam: Grafas parūstėjo, net pajuodo J.Marc. | Vos padarėva žingsnį lango linkui, tuojau jų veidai parūstėjo Mš. rūstėti; apsirūstėti; parūstėti; surūstėti … Dictionary of the Lithuanian Language
surūstėti — intr. 1. DŽ pasidaryti rūsčiam: Katkus dėl įvairių ligų, darbo ir rūpesnių kiek surūstėjo rš. Jo surūstėjusiame veide nebeįšildavo pirmykštė svajinga šypsena J.Avyž. Jo surūstėjęs žvilgsnis sekė nuleidžiamą į duobę karstą rš. 2. įsismarkauti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
